Armėniškos saulės gurkšnis

Šalių ir tautų pasaulyje daug, pažinti jas visas –gyvenimo neužteks. O jei laiko beveik nėra, bet norisi prisiliesti prie tautos sielos, suprasti jos charakterį – gurkštelkite vyno, pagaminto iš toje žemėje išaugusio derliaus. Gurkštelkite armėniško vyno ir pajusite saulės skonį, optimizmo bangos su lašeliu aitrumo bei kartumo antplūdį, ir panorėsite prisiminti eiles, kuriomis žavėjotės jaunystėje. Skamba per daug romantiškai? Nepamėginęs, nesužinosi.

Armėnijos vyndariams kalbant apie vyną, net nuobodžios mokslinės frazės skamba kaip poema. Apskritai, vyndarys – tai ypatinga profesija, kurioje tikslus, patirties patikrintas mokslinis požiūris glaudžiai persipynęs su romantika ar net misticizmu. Kai vyndarys kalba apie vyną, susidaro įspūdis, kad iki ausų įsimylėjęs jaunuolis kalba apie savo mylimąją.

Nes vynas – gyvas. Gimęs, išgyvena jaunystės, brandos, senatvės etapus ir, laikui bėgant, deja, miršta. Todėl ir požiūris į jį turi būti žmogiškas, pagarbus. Vyno kokybėje atsispindi net nuotaika, žmonių santykiai. Vynas myli gerus žmones ir gerus santykius, teigia Armėnijos vyndariai.

Beje, vyndariai retai kalba apie vyną bendrai. Jiems vynas visada konkretus, nes jo kokybė priklauso nuo vynuogių rūšies, klimatinės zonos savybių, derliaus metų, gamybos technologijos ir dešimčių kitų sąlygų. Geri vynai visada konkretūs, unikalūs ir nepakartojami.

Negalima nepaminėti to fakto, kad šiandien daugelis vyndarių, kaip ir prieš tris tūkstantmečius, perdirba vynuoges ir gamina vyną specialiuose patalpose. Gamyklose vyno žaliava saugoma ąžuolinėse statinėse, tačiau daugelyje kaimų iki šiol laikomasi tėvų tradicijų ir vyno žaliavai saugoti naudojami ąsočiai. Vyno gamybos tradicijos yra kruopščiai saugomos ir išliko per amžius.

O vyndariais Armėnija garsėja nuo senovės. Apie tai galima sužinoti iš tokių filosofų, kaip Herodotas ir Strabonas, darbų. 401-400 metais prieš mūsų erą, kai Ksenofano vedina graikų kariuomenė “ėjo” Nairi (vienas iš seniausių Armėnijos pavadinimų) šalimi, armėnų namuose jie vaišinosi vynu ir alumi, kurie buvo saugomi giliuose rūsiuose specialiuose ąsočiuose.

Dar armėnų protėviai – vienos iš seniausių pasaulio valstybių Urartu gyventojai – užsiiminėjo vynininkyste. Metraščiuose išliko liudijimai apie tai, kad šioje valstybėje didelis dėmesys buvo skiriamas vyndarystės ir vaisininkystės vystymui. Dažnai iki šių laikų išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose minima vyno ir alaus gamybos technologija.

Tai patvirtina ir archeologiniai tyrinėjimai. Teišebaini tvirtovėje archeologai rado vyno saugyklą su 480 ąsočių, kuriuose buvo apie 37 tūkstančius dekalitrų vyno. Vykdant kasinėjimo darbus Karmir Blure (viena iš seniausių Armėnijos gyvenviečių, kurioje žmonės gyveno jau prieš kelis tūkstantmečius) ir Erebuni (tvirtovė ir miestas dabartinio Jerevano vietoje, pastatytas prieš 2800 metus ir po 2700 metų tapęs Armėnijos sostine) surasta 10 vyno saugyklų su 200 ąsočių.

Sovietmečiu, kai Armėnijos vyndariai sulaukė didelio pasisekimo, visa vynininkystė buvo sutelkta “Аrarat-treste”. Būtent čia apsilankęs rusų rašytojas Maksimas Gorkis pasakė, kad paprasčiau įkopti į Ararato kalną nei išeiti iš “Аrarat-tresto” saugyklų. Čia, uoloje iškirstoje saugykloje, yra vynininkystės muziejus, kurio kolekcijoje sukaupta virš 3 tūkstančių vyno, išlaikyto kelis šimtmečius, rūšių. Visame pasaulyje yra tik trys panašios vyno saugyklos – Prancūzijoje, Italijoje ir Armėnijoje.

Armėnijos vyndariai tiki savo vyno ateitimi. Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo sekusi krizė sudavė vynininkystei baisų smūgį. Buvo prarastos rinkos, nustojo veikti vyno gamyklos, o ūkininkams teko išmesti tonas derliaus. Būtent tuomet buvo iškirsta daug vynuogynų, ir pradėtos sodinti grūdinės kultūros. Sėti kviečius Ararato slėnyje – tai tas pats, kaip brangų kompiuterį naudoti vietoje taburetės. Tik dabar žemdirbystė grįžta prie logikos, kuri yra amžių patikrinta ir niekuomet nenuvylė.

O kuo taip ypatingos armėniškos vynuogės ir vynas? Klimatas Armėnijoje kontinentinis – vasara sausa ir karšta, žiemos šaltos. Žemėje, ypač Ararato slėnyje, slypi unikalūs mineralai, kurie suteikia savitą skonį vaisiams ir vynuogėms. Vynas, pagamintas iš vietinių vynuogių rūšių, laikomas armėniško ąžuolo statinėje. Būtent rožinės armėniško ąžuolo struktūros dėka vynas įgauna aromatų puokštę – natūralų vanilės, šokolado ir džiovintų vaisių prieskonį. Šio unikalaus derinio neįmanoma atkurti jokioje kitoje pasaulio šalyje.

…gurkštelkite armėniško vyno…

„Šlovė VYNUI, kurio bokalas sujungia tautas ir padeda mums grįžti prie žmonijos ištakų, idant pasisemti protėvių išminties ir žinių.“